Apie

– Žinai, kuo aš norėčiau būti? – sakau. – Žinai, kuo norėčiau būti? Jeigu būtų mano, po velnių, valia?– Na, kuo? Tik nesikeik.

– Žinai tą dainelę: „Jei kažkas kažką sugavo vakare rugiuos…“ Prisimeni? Aš norėčiau…

– Ne taip. „Jei kažkas kažką sutiko vakar rugiuos“! – sako Fibė. – Tai eilėraštis. Roberto Bernso.

– Aš žinau, kad tai Roberto Bernso eilėraštis.

Jos buvo teisybė. Iš tikrųjų „Jei kažkas kažką sutiko vakare rugiuos“. Bet tada aš to nežinojau.

– O aš maniau, kad „jei kažkas kažką sugavo“, – sakau. – Bet nesvarbu. Supranti, aš įsivaizduoju, kad dideliam rugių lauke prietemoj žaidžia maži vaikai. Tūkstančiai mažų vaikų ir nė vieno žmogaus – nė vieno suaugusio, supranti? Tiktai aš. Stoviu ant kažkokios uolos krašto. Aš saugau vaikus, kad jie nenukristų į bedugnę. Įsivaizduoji, jie bėga nežiūrėdami kur, o aš stoviu ant uolos ir gaudau juos. Visą dieną gaudau vaikus. Aš būčiau vaikų sargu rugiuose, ir viskas. Aš žinau, kad tai kvaila, bet tai vienintelis dalykas, kuo aš norėčiau būti. Aš pats žinau, kad tai kvaila.

Džeromas Deividas Selindžeris, „Rugiuose prie bedugnės“

Mokytojo kontaktai

Platinti puslapyje esančius tekstus be autoriaus sutikimo draudžiama.