Tai yra pats svarbiausias įrašas mano gyvenime.
Nors dabar dirbu mokytoju, nuo pat vaikystės turėjau tik vieną didžiulę svajonę – parašyti knygą. Pirmuosius apsakymus publikavau dar studijų teisės fakultete laikais ir maniau, kad minėtą troškimą pavyks gana greitai įgyvendinti. Tačiau netrukus kažkas nutiko. Gyvenime ėmė trūkti aistros, užsidegimo, o su juo išblėso ir noras kurti. Galvojau, kad praeis šiek tiek laiko ir vėl pradėsiu rašyti. Gal po metų, gal po dvejų, trejų… Po kokių penkerių metų vaikystės dienų svajonė ėmė nuo manęs tolti, o po dešimties atrodė beveik nebepasiekiama. Viduje buvau miręs, dirbau nekenčiamą darbą reklamos agentūroje ir visai nesijaučiau laimingas.
Po kurio laiko nusprendžiau, kad reikia pabandyti save įprasminti kokiu nors kitu būdu. Velniop viską, pagalvojau, ir pateikiau paraišką studijuoti pedagogiką, netrukus įsidarbinau vienoje iš Vilniaus gimnazijų. Paslapčia tikėjausi, kad darbas mokykloje mane savotiškai atjaunins, sugrąžins norą gyventi, o tada sugrįš ir noras kurti. Jei atvirai, neturėjau daug vilčių, artimieji ir pažįstami taip pat gūžčiojo pečiais… Ir vis dėlto darbas mokykloje tapo išsigelbėjimu, geriausiu sprendimu gyvenime. Pirmus dvejus metus gimnazijoje dirbau tiek, kad turbūt nei karto padoriai neišsimiegojau, tačiau į mokyklą visuomet keldavausi su šypsena. Sugrįžo prasmės, laisvės pojūtis, jausmas, kad gyvenu ne veltui. Jaučiau pareigą ir norą stengtis dėl mokinių, kėliau jiems kartelę, raginau stiebtis į viršų, o tada jų dėka ėmiau ir pats kilti iš dugno. Gal nuskambės kvailai, bet aš tikrai jaučiausi tarsi prisikėlęs iš pelenų. Kaip koks feniksas, po galais! Nejuokauju!
Trumpai tariant, mokykla išgelbėjo mano gyvenimą ir sugrąžino norą rašyti. To įrodymas – ką tik pasirodžiusi knyga. Po daugmaž dvidešimt penkerių metų (svajoti apie knygą pradėjau nesulaukęs nė dešimties) man ši akimirka atrodo kaip sapnas. Jeigu anksčiau kas nors būtų pasakęs, kad dirbsiu mokykloje ir dar parašysiu apie tai knygą, būčiau tik skaniai pasijuokęs. Sunku suvokti, kad tai tikra. Ir knyga tikra! Ją rašydamas, kaip ir dirbdamas gimnazijoje, atidaviau visą save. Tai labai atviras kūrinys apie dvejų darbo metų mokykloje patirtį, kurią įrėmina (nebe)jauno, savęs ieškančio žmogaus istorija.
TAD KAM SKIRTA ŠI KNYGA?
Priešingai, nei galbūt galėtų pasirodyti, ji skirta plačiai auditorijai. Ne tik esamiems ar būsimiems mokytojams, vyresniųjų klasių mokiniams ir jų tėvams. Bet VISIEMS, KURIE DOMISI LITERATŪRA, nori (iš naujo) atrasti žymiausius užsienio ir lietuvių autorius, daugiau sužinoti apie nematytą mokytojų, su kuriais yra susidūręs kiekvienas žmogus, gyvenimo pusę. Galop, viliuosi, kad tai kūrinys, kurį jums bus paprasčiausiai malonu skaityti.
Labai tikiuosi, kad ši knyga:
11-12 KLASIŲ MOKINIAMS padės geriau pasiruošti ne tik lietuvių kalbos egzaminui, bet ir po jo laukiančiam gyvenimui, atrasti savo kelią, paragins skaityti vertingas knygas.
MOKYTOJUS įkvėps, paskatins ieškoti dar kūrybiškesnių būdų dirbti su mokiniais ar tiesiog suteiks stiprybės, susidūrus su visiems pedagogams iškylančiais rūpesčiais. O štai būsimiems mokytojams atskleis, ko tikėtis įsidarbinus mokykloje.
MOKYKLĄ JAU BAIGUSIEMS SKAITYTOJAMS pasiūlys naujų žinių apie lietuvių kalbą, literatūrą, atskleis niekada neregėtus darbo mokykloje užkulisius, taps savotišku kompasu ieškant laiko patikrintų autorių. Dėl to kūrinio pabaigoje rasite specialiai šiai knygai atnaujintą (!) PRIVALOMĄ NEPRIVALOMŲ KNYGŲ SĄRAŠĄ, skirtą KIEKVIENAM SUAUGUSIAM ŽMOGUI, norinčiam skaityti geriausius visų laikų literatūros kūrinius.
Taigi, knyga „Mokytojas“ – gana neįprasto žanro, bet lengvu stiliumi parašytas GROŽINIS kūrinys visiems, kurie kada nors mokėsi (arba vis dar mokosi), dirba (arba dar dirbs) mokykloje. Knygą jau spėjo teigiamai įvertinti keletas skirtingų profesijų, interesų ir amžiaus žmonių, bet labiausiai įstrigo vienos iš leidyklos darbuotojų vardu Sigitos atsiliepimas (laikui bėgant paaiškėjo, kad dirbau toje pačioje mokykloje, kurioje mokėsi jos dukra). Redaktorė persiuntė man Sigitos komentarą, kurį ji vėliau leido pacituoti:
„Gaila, kad šis mokytojas nemokė mano dukters, tik tris jos geriausius draugus. Aš būčiau laiminga, jei ji irgi būtų pripratinta skaityti iš Privalomo neprivalomų knygų sąrašo. Dukra buvo užsiminusi apie jauną lietuvių kalbos mokytoją gimnazijoje, stereotipiškai pagalvojau: ai, gerai, kad ne dukrai teko tas jauniklis. O knyga pribloškė, netgi pasakyčiau, kad tai buvo labiausiai mane prikausčiusi 2022 metų knyga, tiesiog negalėjau nuo jos atsitraukti.“
Nesitikiu, kad knyga taip patiks visiems, bet norėčiau, kad kuo daugiau žmonių atrastų džiaugsmo ją skaitydami. Kviečiu įvertinti patiems!
Knygą „Mokytojas“ bus galima įsigyti Knygų mugėje (pristatymas – vasario 24 d.), vėliau – ir knygynuose. Tačiau INTERNETU GALITE ĮSIGYTI JAU DABAR! (Siūlau taip ir padaryti, nes elektroninėje parduotuvėje kaina gerokai žemesnė.) Užsisakykite čia.
Pabaigoje belieka padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie knygos pasirodymo. AČIŪ sakau buvusiai BALTO leidybos namų vadovei Dainai Žemaitytei Lingienei, sutikusiai leistis į šią literatūrinę avantiūrą, Anai Treščinai, kantriausiai pasaulyje kūrinio redaktorei, kuri kažkaip sugebėjo pakęsti mane ištisus pusę metų, kitiems leidyklos darbuotojams ir artimiesiems, ypač Urtei, turėjusiai taikstytis su visu kūrybiniu procesu dar ilgiau – apie pusantrų metų. Bet labiausiai dėkoju savo mokiniams – ir tiems, kurie per pirmuosius dvejus metus priėmė mane atviromis širdimis, kuriems atidaviau visas jėgas, ir tiems, kurie trečiaisiais darbo gimnazijoje metais matė mane pervargusį, tačiau vis tiek negailėjo gražių žodžių, šypsenų ir palaikymo. Šią knygą su meile dedikuoju visiems savo mokiniams.
Lietuvių kalbos mokytojas 